Loading ...
Rugsėjis dovanoja mums gražią ir prasmingą Mokslo ir žinių šventę. Daug gėlių, susitikimai su per vasarą nematytais draugais, triukšmingas bendravimas, geri jausmai. Maloniais sveikinimo žodžiais mokinius ir jų tėvelius pasitiko direktorė Irena Bagdanavičienė. Visiems linkėjo sėkmės, susikaupimo ir gražių akimirkų. Mokyklos bendruomenei direktorė perdavė Zarasų rajono savivaldybės Mero Nikolajaus Gusevo sveikinimus.
Mūsų darželio kiemelis pasipildė dar viena dovana, dėl kurios pasistengė UAB „Akadas“, kuri yra viena iš pirmaujančių sodo baldų gamintojų Baltijos šalyse.
Padovanotas lauko baldų komplektas rado sau vietą išsikerojusių eglių pavėsyje. Nuo šiol vaikučiai čia gali sau ramiai prisėsti, pailsėti nuo triukšmo, pasikalbėti, pasidalinti paslaptimis, pabūti drauge ar tiesiog ką nors nuveikti.
Zarasų „Lakštingalos“ mokykla – pirmoji ikimokyklinio ugdymo įstaiga rajone įsikūrusi tipinėse patalpose nuo 1968 m. rugsėjo 1 d. ugdo mažuosius miesto gyventojus. 2013-2014 metais atlikus pastato vidaus ir išorės renovacijos darbus, pakeitus grupėse baldus, įsigijus edukacinių priemonių, sutvarkius pastato vidų ir išorę, visų žvilgsniai nukrypo į lauko aikštyną. Ikimokyklinės ugdymo įstaigos išorė, kaip ir vidus, turi būti estetiški ir funkcionalūs. Įstaigos aplinka turi įtakos ugdytinių dvasinei brandai, fizinei jų raidai, emocinei savijautai, ugdymosi motyvacijai, bendravimo ir bendravimo poreikių įgyvendinimui.
Štai ir vėl paskutinė mokslo metų diena. Pamokos vyko prie šviesos stalo, kurį mokiniams padovanojo Zarasų ir Utenos rotariečiai. Ši diena buvo skirta apibendrinti savo sukauptas žinias. Įvairių dalykų integravimas sudaro sąlygas mokiniams parodyti ir plėtoti visas bendrąsias kompetencijas: kartu planuoti savo veiklą ir veikti, bendradarbiauti, aktyviai klausytis ir siūlyti idėjas, jas įgyvendinti, išklausyti draugo nuomonę ir išsakyti savąją, valdyti emocijas ir jausmus.
Kaskart pra
vėrus nykštukų pasaulio dureles, galėdavau pajusti kaip jie nuoširdžiai tiki laiminga pasakos pabaiga, galėdavau išgirsti vaikišką juoką, galėdavau pamatyti kokiomis ryškiomis fantazijomis spalvinate kasdienybę ir kaip išraiškingai žaidžiate gyvenimą.
„O, kaip norėčiau
į savo saują susirinkti visas žibančias žvaigždeles! Drauge lauktume auštančio ryto, iš aukštai stebėtume į mano žemę.
Bet negaliu, turiu jus visus paleisti į saulę, kad žibėtumėte naujai sutiktiems žmonėms. Atėjo metas atsisveikinti!“
