PAVASARIO DIENORAŠTIS

Štai…, jau ne už kalnų ir spalvinga vasara, kvepianti išdaigomis, ilgu miegeliu, svajonių išsipildymu…

Tačiau kas, jei ne pavasaris pina kasas ilgaplaukei vasarai, kurios plaukuose skrajoja spalvingi drugeliai, dūzgia darbininkės bitės, žolytė kutena pėdutes, medžių lapeliai dainuoja dainas…

Pavasaris – tai bundanti gyvybė. Jis kantriai spalvina gamtą įvairiomis spalvomis, neskubėdamas, kaip, kad mamytė kantriai laukia ir stebi, kaip auga vaikelis…

O kas, jei ne mamytė, šviečia, kaip saulytė, kad vaikutis nesušaltų… O kas, jei ne mamytė, kaip gėlytė džiugina vaikučio akis… O kas, jei ne mamytė, kaip medelis, apsaugo nuo vėjelio… O kas, jei ne mamytė, kaip mėlynas dangus, atveria beribę erdvę… O kas, jei ne mamytė, kaip lakštutė suokia ir seka gražiausias pasakas…

„Ežiukų“ grupės vaikučiai atsisveikina su pavasariu ir dėkoja už galimybę pažinti bundančią gyvybę. Dėkoja už dieną, kai supranta, dėl ko svarbu mylėti motulę žemę; už dieną, kuri leidžia gražiausiais pavasario žiedais apdovanoti mamytę; už dieną, kai gali didžiuotis savo šeima…

Išlydint pavasarį į užtarnautą poilsį, „Ežiukų“ grupės vaikučių mažos rankytės ir mamyčių suokiantys balseliai, sukūrė pavasario dienoraštį (pagal Selemono Paltanavičiaus knygos ištrauką – „Kas nudažo pasaulį“).

O vasara atskries, plaukuose nešina – vaikų klegesio…

 

 

Rasa Astrauskaitė


Geg 24, 2021 | Kategorija: Renginiai

Apklausa

Ar pakanka informacijos apie įstaigos ugdymo organizavimą, ugdytinių saugumo užtikrinimą?

Peržiūrėti rezultatus

Loading ... Loading ...




bottom